Siandien nuvaziavom su vyru i Mokivezi. Kadangi turejau masinoj kompa, nenorejau palikt, tai pasiemiau su savim po pazastim. Vyras ejo derint reikalu su vadybininku, zinojau kad uztruks, tai as tiesiog slampinejau po parduotuve, ziurinejau viska is eiles, kazka kas patiko nufotkinau. Po kiek laiko prieina dvi pardavejos ir vienas vyrukas is valdzios, panasu. Sako "oo laba diena, panasu turim sveciu? Klauskit jei ko reikia, parodysim, papasakosim". As truputi pasimeciau, o jis "tai matom juk su kompu vaikstot, fotkinat". As vis dar pasimetus, bet juoktis pradejau :D Sakau nenorejau, kad kompa pavogtu kas is masinos, o fotkinau kad paskui vyras pirkinti paaprovintu. Tada jau jie pasimete truputi ir isejo palike mane ramybej :D

Zodziu, kuo jie mane palaike? Ar koks vmi taip vaiksto, ar kokios kitos institucijos?

Ant kiek turi būti adekvačiai nemąstanti mergina, kad su nusikaltėliu ir dar marokiečiu vestų kažkokius santykius. Jei pažįstama padėkit jai.

Ne dėl to, kad vyras turi išlaikyti šeimą, nes vyrų natūroje yra būti stipriu aprūpinti šeimą, o dėl to, kad jos nuolat naglai turi tai socialinėje medijoje priminti ir atrajoti šitą naratyvą. Klausimas, kodėl tai daro kasdien, ir pila to paties turinio komentarus, tik kita forma. Accountai aišku fake

Galiu tik įsivaizduoti, koks nepakenčiamas charakteris turėtų būti realybėje. Constant nagging, vargšas popadinis...

Prieš gerus 10 metų taip nebuvo. Dabar kiekvienam brokoliniui, net neturint 18 metų, super tėveliai perka tas overpriced skarbonkes, padielkine smart mini versija su žoliapjovės varikliu arba tuos mopedus pirdalus, kur vasarom neleidžia miegoti.

Ta prasme aš kažką praleidau? Pats jaunas buvau, ten būdavo koks vienas kitas kokį aprilia mocuką nusiperka ir tiek, bet ilgai nepaturi net, nes pagrinde visi laukdavo 18 ir pirkdavo mašinas normalias, kur B kategorijos reikalauja (nors ir seni kibirai bet mašinos bent). Kai sužinojau, kiek kainuoja ta skarbonkė, tai nx, normalią mašimą už tokią kainą gali nusipirkti.

Dabar krw visi prisipirkę tų išsigimusių pirpynių ir draskosi, kiekvienas iki vieno. Ta prasme negali palaukti 18 ir teises normaliai išsilaikyti? Mano laikais tokių šūdų nebuvo. Kur čia trendas? Kodėl visi užsimanė, tų triperių?

Važiuoji 9h - spūstis, važiuoji 11h - spūstis, nu dar naktimis ačiū dievui nebūna. Prekybcentriai ir paprastos parduotuvėlės pilnos 25-45 metų žmogelių. Gerai, kad aš dabar bedarbė, bet visas Vilnius, huh?

Siulymus (ar reikalavimus) buvo pateike Kusneris ir Vitkofas ES delegacijai Majamyje del taikos derybu su Rusija atnaujinimo (po tokiu siulymu ir netiketo dyzelino susitarimo vizitas baigesi anksciau laiko).

https://www.ft.com/content/54353d3a-afed-4fec-985a-50f3dfb9be8e?syn-25a6b1a6

Paguodos suteikia tik tas faktas, kad aš vyras

Kaip pranesama, per paskutine ataka nebuvo numusta beveik nei viena Rusijos paleista balistine raketa (buvo atakuotos 3 elektrines Kijive ir energetine infrastruktura Charkivo mieste).

https://www.cnn.com/2026/10/15/europe/ukraine-us-patriot-interceptor-missiles-run-out-intl

Kaip vertinate Andriso Kulbergso rekomendacijas?

Motina deklaravo išvykimą, kai buvau dar nepinametė.

Dabar mokausi užsienyje, suėjo pilnametystė, pervedžiau į Revolut pinigų kelionei po Lietuvą ir - praneša Revoliut, jog Sodra pasiėmė tuos šimtukus sau! Wtf?

Ar turėjau kažkokią ten pažymą pristatyti, kai suėjo man 18?

Rašau jiems pastoviai, siunčiu kopijas mokyklos ir soc draudimo išrašus, bet sodra vis atsako tuo pačiu - privalote pateikti oažymą iš ten ir ten.

Taigi aš jiems tai ir siuntinėju jau keli mėnesiai!

Spooktober special

Sveiki.

Rašau, nes šiuo metu esu gana stipriai pasimetęs gyvenime iki tokios stadijos, kad net nesinori lipti iš lovos, (sunkiosios depresijos forma – bet su rimta priežastimi – tai todėl ne depresija) Norėčiau išgirsti žmonių, kurie galbūt buvo panašioje situacijoje, patarimų.

Greitu metu man 30 metu. Nuo pat pilnametystės pradirbau nekvalifikuotus darbus – McD, konsultantu, fabrikuose ir panašiai. Per tuos metus taip ir neįgijau jokios konkrečios profesijos ar įgūdžių, kurie leistų jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities, apart to kad panešti, pakelti, pašnekėti.

Dabar kiekviena diena neišeina iš galvos mintis, kad iššvaistyti geriausi mano 10 metų. Per tą laiką, kai jau turėjau kažką sukurti, padaryti, apsirūpinti – o aš šiuo metu tarsi bomžas – tik turėdamas kur gyventi, mokėti nuoma ir paėsti.

Žiūriu į kitus žmones, kurie jau turi specialybes, karjeras, kažko pasiekę, o pats jaučiuosi stovintis vietoje. Labiausiai gąsdina mintis, kad jeigu nieko nekeisiu, jau po kelių metų reikės gyventi tarsi tikrai tiesiogine prasme kaip bomžui.

Didžiausia problema ta, kad net nežinau, nuo ko pradėti ir nėra kam manęs įstatyti į teisingus rėmus ar vėžias.

Nesu žmogus, kuris moka dirbti rankomis. Statybos, mechanika, santechnika ir panašūs amatai man svetimi. Niekada neturėjau galimybės ar noro išmokti tokių dalykų, todėl dabar net sunku įsivaizduoti save šiose srityse, vinies neįkalu „padorei“ į sieną, - galbūt kaip dauguma jaunuoliu, kurie pasirinko profesijas tokias kaip programavimas ar panašias, kuriuose jiems to net nereikėjo..

Nors bendravimas ir būtų mano didžiausia stiprybė - Anglų kalbos žinios taip pat prastos, o tai, suprantu, uždaro nemažai durų...

Vis dėlto noriu kažką keisti. Noriu išmokti profesiją, įgyti įgūdžių, rasti normalesnį darbą ir pagaliau jausti, kad judu į priekį. Nesitikiu greitos sėkmės ar didelio atlyginimo per vieną dieną – tiesiog noriu susikurti tvirtesnį pagrindą po kojomis ir turėti ateities perspektyvą.

Tačiau kai pradedi galvoti, kiek daug dalykų reikėtų išmokti ir kiek laiko tam prireiktų, kartais apima neviltis. Atrodo, kad jau turėčiau būti kažką pasiekęs, o dabar turiu pradėti beveik nuo nulio.

Dabar svarstau eiti iš darbo, galbūt naudotis UZT kursais – bet jei rankos kreivos amatams – bent iki šiolei buvo – ar verta kišti nosį į rankomis profesijas? Bet jei anglų kalbos neturiu – tada irgi gaunasi šūdas.

Todėl – jaučiuosi visiškam šūde/desperacijoje/ be išeities.

Esu vyras bet viduje tarsi boba (nes geriausiai man sektusi dirbti bobiškus darbus, but gražiai kokiam salone ir tiek)

Todėl norėčiau paklausti jūsų – ką darytumėte mano vietoje?

• Kaip atrasti savo kryptį, kai net nežinai, kas tau tiktų ir ką sugebėtum?

• Į kokias profesijas ar sritis verta dairytis žmogui, neturinčiam ypatingų įgūdžių, bet norinčiam mokytis nuo pradžių?

• Galbūt patys buvote panašioje situacijoje, kai ilgus metus dirbote paprastus darbus, jautėtės atsilikę nuo kitų, bet galiausiai sugebėjote atsistoti ant kojų? Kaip jums pavyko?

• Kaip susitaikyti su prarastu laiku ir nustoti graužti save dėl praeities, kad liktų jėgų kurti ateitį?

Labiausiai norėčiau išgirsti ne motyvacines frazes, o tikras istorijas ir praktinius patarimus. Ką konkrečiai darėte, nuo ko pradėjote, kokių klaidų vengėte ir ką šiandien darytumėte kitaip?

Manau, kad šioje situacijoje esu ne vienas, todėl galbūt jūsų patirtis padės ne tik man, bet ir kitiems, kurie jaučiasi panašiai.

Ačiū visiems, kurie pasidalins savo mintimis. Šiuo metu man tai tikrai svarbu.

Jau supratau, kad kreipimasis į moterį “boba” sumažina sėkmingos interakcijos tikėtinumą. “Mergaite” irgi skamba žeminančiai, tarsi nepriimi jos rimtai.

Bandau surasti žaismingų ir neįžeidžiančių kreipimųsi. Mielosios moterys, kaip reaguotumėte į “moteriškaite” arba “moteryte”? Ar tai taip pat nepagarbu, o galbūt kaip tik pakeltų nuotaiką?

Sveiki, gal patys buvot ilgesniam laikui istryne visus soc.tinklus, pasilike tik telefona skambučiams kaip pavyzdys, kas pasikeitė, kodėl sugrįžot vėl prie soc. tinklų.

Ir kurgi man juos rasti?? Tokie, kurie prigalvoja visokiu nesąmonių ir tsg veikia kažką. Kurie turi žiauriai įdomių istorijų ir kai su jais būni, tai net sukyla pilve drugeliai, nes jaučiasi kad tuooj buus.. Tokie, kurie turi SAVO nuomonę ir nebijo išsiskirti, tuo pačiu nesijausdami kažkokie “ypatingesni” nei kiti, užrietę savo nosį.
Ieškau, nes mano aplinkiniai tai joa, nk blogo, bet reik kažko tokio azartiškesnio tokio nzn nznnn… gal kad bent nuo depresuxos kuo toliau nustumtu

Aišku man įdomūs tie, kurie nėra užknisantys. Pvz tie kurie specialiai garsiai neleidžia muzono publikoje, autike nerėkauja (turi proto ribas). Jeigu rengiasi kiek spalvingiau tai dar nk tokio, gal net smagiau taip.

Tikiuosi, jog pakankamai aiškiai perteikiau tai, ką mąstau, nes visi mėgsta savaip interpretuoti.